aikido

aikido statusas T sritis Kūno kultūra ir sportas apibrėžtis Viena iš Rytų dvikovų – grynoji savigyna, kurios esmė – išsisukinėjimas, varžovo jėgos panaudojimas prieš jį patį. Kilo iš senovės japonų karių kovos. Seniausia aikido mokykla (IX–X a.) laikoma imperatoriaus Seivos sūnaus Teijunos įkurta daitorin aikidžiudžitsu mokykla. Pavadinimą sukūrė M. Uešiba (M. Ueschiba), susisteminęs kovos technikos veiksmus, remdamasis omoto kio sektos filosofija, kuri teigia, kad susiliejimas su universalia energija, palaikančia gyvybę, yra priemonė blogiui įveikti ir harmonijai su Visata pasiekti. Pradėta kultivuoti Japonijoje kaip veiksminga dorovinio auklėjimo ir sveikatos stiprinimo priemonė. Aikido sudaro 8 krypčių šokis, kuriuo apsiginama nuo minios tobulai įvaldyta gyvybine energija ki – mokslo nepaaiškinamu gebėjimu „įaugti į žemę“ ir daryti kitus triukus.